mažieji
netiki pasakom
jie gyvena jose
dideli
susikuria savo pasaulius
už devynių girių
kad nieks nematytų
su slibinais
kraujo upėm
galvom nukirstom
ir seniai
labai seniai
kopia
pabučiuot karalaitės
į stiklo kalną
už tūkstančio mylių
nors žilas barzdotas karalius
nežada
net pėdos karalystės
net sudilusio grašio
kai lyja saldainiais
ir varva
t r e č i a j a m
per barzdą


Joldija










