Gloria tavo namams

Ak, ironišką šypsenos žinią
nuo manęs uždaryk, kol išblės -
juk žinai, atgailos vos už mylią,
klodas lūkesčių nuo mažumės.

Ne auka mano mintys atskrieja,
ne migracijos laukiu eilėj -
alkanieji prie Alkos suklumpa,
nesuradę skaistybei sklendės.

Kiek nuo klystančio pranašo skiria
matavau citadelės skliautais -
aš palauksiu, dar kreditu laša
klevo sulą išgėrę sapnai.

Kaip išplauta brasta į savastį
per Galaktikos ūką bridau –
ak Magister, laimėjusiam arktį
liks „garbė, kad tave pažinau“.

-----
Gloria, lot. Garbė
Citadelė - tvirtovė