Verkiantis angelas

Išėjai, ir nutilo jau juokas
Aš jo aidą kaip skausmą girdžiu
Man taip šaltą prie židinio mūsų
Ir vienam kambary nejauku.

Išėjai, užrakintos jau durys,
Po daugybe bejausmių spynų
Ir vienatvės tyloj aš paskendęs
Meilės angelą verkiant girdžiu.

Skausmo ašaros girdo man sielą
Vis labiau aš nuo jų apsvaigstu
Atsiklaupęs ant kelių prieš Dievą
Aš vilties ir ramybės meldžiu.

Duok ramybės, kaip duonos kasdienės
Mano sielai suteiki vilties
Nuramink mano angelą meilės
Dovanoki man džiaugsmą širdies.

Bet malda mano-šauksmas į tylą
Nuo tylos aš pats apkurstu
Tiktai verkdamas angelas šnabžda:,, Tu stiprus nors dabar tau sunku“.