naktimis užsidėdavo ledas

kodėl mums
nenuskridus į mėnulį
pažaisti slėpynių
mėlynuojančiuose krateriuose?
kaskart tau nusisukus
iki dešimt skaičiuojant
slėptuvėje
semčiau burną baltu jo smėliu...
rastumei mane-
išsikastumei
iš mėnulio šnervių
savo žaisliniais ekskavatoriais,
leisčiau,
kad jie nubrozdintų
alkūnes, kelius,
leisčiausi
gal net gabalais...

- dešimt

kai grįžtumėm,
aš jau mokėčiau
būti mėnuliu
tavo šnervėse,
mokėčiau
juo dvelkti...



*pavadinimas- N. Miliauskaitės eilėraščio citata