pro sraigės akį,
pro stiklą
viskas atrodo
gelmės,
braido
žirgeliai,
švariai nulytomis
kanopomis.
aš ne
beprotė,
karalienė
šešių trobų
kaimo,
smėlyje
auginanti
mėtas.
o lietūs
būna,
ir būna
balos,
nuobodu
pasidaro,
kai nereikia
skalbti paklodžių.
gal atveš
batelius,
pasipuošiu,
sraigę
po kaklu
pasirišus
per vandenis
eisiu žmogėti.