2008 04 20
ką gali beprotis,
kurio sekama pasaka
trunka 20 metų sniego?
jei gali išgelbėk,
nes tas jausmas.
viduje turi savybę
naikinti...
pridėk iš baimės virpančią
ranką ant krūtinės
ir ta būsena:
„nei gyvas, nei miręs“
ištirps.
kaip palydėti
kiekvieną žiemą,
bei nuraminti savo sąžinę,
kai pats esi tik įšalas...
surink šukes, mano sąmonės
nuo šio amžino konvulsyvaus pirpulio
sumesk į vonią,
kurioje maudaisi,
kad atgimčiau veidrodžiu.
beprotis turi savybę
kurti jo akimis gražius
peizažus bei natiurmortus
iš neįtikėtų detalių...
kartais net savęs...
sustabdytame laike,
kai veiksmas sklinda
ne valandomis,
o grožiu nuo sprindžio
iki sprindžio
pabundu siekti savo svajų,
nes tik tai dažniausiai yra tikra.