Nubudo spalis, gal rugsėjis
Ir voras tarplangy niūrus.
Ant slenksčio sėdėjau
Tau terbą sudėjau,
Ant dugno jos
Tau prakeikimą rašiau.
Ant stalo degė vaško žvakė,
Kvepėjo liepų medumi
Kažką sakei, tris pažadus pažerei
Bet aš buvau jau dėjus Tašką.