Kelionės į Vilnių atgarsiai

Expresas, neoplanu apsireiškęs,
Pareiškė: „Magistralėj pasireikšiu“.
Naujausiais „Michelin‘ais“ padabintas,
Veržlus nurūko įjungtais žibintais.

Šventoji pervažiuota sudejavo,
O Širvinta patvinus teliūškavo.
Viadukais išdidžiai ir be stojimų
Tris valandas užsitęsė laukimas.

Po dešimt metų pertraukos atkakęs,
Ištraukęs litą apdergiau stoties wc.
Ne vien stenėjimai, ten girdis šnekos,
Bičiuliai susitikę tarė: „Pagarba“.

Šalia „kartonkių“ ištisų rajonų
Bendrabučiai nutriušę styro skurdumu,
Stikliniai statiniai, parėmę dangų,
Į foną įsilieja pūvančių trobų.

Papuoliau vakare į piko metą,
Transporto jūroje pati audros akis.
Kamščiatraukis, nei gelbėjimo ratas
Nepadeda, sulauks gal štilio pilnatis.

Taksistas greitai šypseną ištrynė,
Pateikęs sąskaitą nežemišką visai.
Legendai bliūkštant grįšiu kasdienybėn,
Kur užkandinės tokios pat ir net orai.