„ ... „

Slibinas manoj galvoj suprunkščia
Ir lydosi į slogą
Ir kitokį savo sielos priestate randu tave
Purviną ir skrupulingai nuogą

Smilkiniuos suprunkščia vėjo lūpos
Tad savąsias pridengiu ranka
Ir kalbam nešdami vargdienio duoną
Tykiai, dantyse

Kurčios ir parazitiškos draugystės liestas
Nuolankumas žemėn svyra
Ir atžėlusiam pavasario miške
Randu nukąstą, spiritu atskiestą tylą