Tai tobulas rinkinys:
Kūnas –
Tai kelionė per kalnus
Ir slėnius,
Tai įkvepia ir gundo,
Verčia pakilti ir grimzti...
Krūtis, kurias dievinu,
Ir širdis po jomis...
Tai – moteris!
Dar ji turi akis,..
Kurios žvelgia į tolį,
Ypač į jūrą besiartinant audrai,
Kartais vandenį sūrų vadina
Lietum dėl manęs...
Ji kvėpuoja ir liečia
Ypač gera, kai būna mana
Jos pirštai neištirtos orbitos,
Kurios skraidina, kai miegu
Į švelnų sapną mane.
Kai eina agtve ir juda jos klubai
Vyrų akys krypsta į ją, veda iš proto,
Bet ji nebežiūri į veidus gašlius,
Į akis...
Ji turi paveikslą žmogaus,
Kuris žiūri į ją kitaip.
Sijonukas ir judesys – tai darnus
Dievo sukurtas stebuklas.
Kai ji miega ir tyliai alsuoja,
Man patinka žiūrėti,
Patinka klausytis,
Bei liesti...
Ji suvirpa, pramerkia akis ir
Pabunda...
Tai, kas slypi veide,
Verčia ir vėl jos geisti mane.
Kvepalai gardžiausi nurungti
Negali to kvapo, kurį norisi
Uosti nuo jos vėl ir vėl...
MOTERIS – TAI BEDUGNĖ Į KURIĄ TAIP GERA KRISTI KASNAKT!
Kažkodėl priminė L. Adomaičio „Ar tu ją meteiii“ ir kažkokios hip hopo grupės dainą apie sijonėlį...:) o šiaip labai nuoširdu ir paprasta. Tai pliusas.