Nereikia klausytis,
Kai pakanka vien judesio ar mosto.
Nereikia stengtis būti nepasiekiamu,
Kai paguodžia tik raidės balto popieriaus spąstuose...
Geriau tai bus pieva
Ir basos pėdos joje.
Jei norėsi atsigaivinti,
Įbrisk į upę
Ir tapkit viena esybe,
O jei bus beprotiškai liūdna,
Pasikviesk dar dvi pėdas į ją.
Tiesa, truputį kitokias.
Jos prieis vietą,
Jei būsit susikibę už rankų,
Ir tai bus tobula.
Dangus dažnai būna pririštas prie žemės,
Kaip ir jūs dabar.
Aš puikiai pamenu,
Tai ne dangus buvo ant manęs nutūpęs vakar.
Shhh...
Tai žinome abu...
To pakanka – tikėti dangumi.
(NUTŪPK RYTOJ)


žiūrintis dangun







