mirusiųjų mandalos

džiovintų kaulų variacijos idealiai sugula į tobulų formų raizginius
sauja sausų vartotojų garbina šitų mandalų blyškumą
nors nė vieno iš jų jos neprikėlė gyvenimui bet –
gali nepaliaujamai girgždint tarp dantų
kad užstelbtų spengiančią tylą jausmų nebuvimo.
mirusiųjų poezija mirusiems. jie skaito ją iš apačios čiuopdami plaštakų griaučiais
kol smėlio laikrodžiai pripildo akiduobes linksnių byrėjimu
stūgavimai trumpam išryškina kraują kapiliaruose naivuoliui ištraukus mandalos fragmentą.
kaulo džiūvėsį įskiepijus į pavasario medį susirenka minios ir čiulpia šakas
išterlioti veidai nesvarbu kai gyslose tvinksta gyvybė
paverčianti vaikais angelais margasparniais pripažįstančiais mirtį tik mirtimi.
jie šoka ant logikos dėsnių pamiršę alzheimerius sąnarius netektis
jie šoka nes dievas jau prisikėlė palikdamas mirtį mirusiems.
mirusiųjų poezija mirusiems. jie skaito ją iš apačios
griaučiais apčiuopdami tobulas formas. neturintys indų gali būti saugūs dėl turinio