Nuodėmė

Nuėjom su Lulu į Siną. Klubas „Nuodėmė“ vadinasi. Pasiėmėm jos dukrytę Godą. Ji labai lakstė. Lulu bijojo, o aš išspaudžiau:
- Svarbu neužsigauti ir nepadaryti nuostolių klubui ir neatrodyti vulgariai, nes lietuviai tam dar nepasirengę.

Nu buvau itin patenkintas savo bajeriu. Sėdėjome bokse.
Godai daviau tušinukų ir ji nupiešė SIN užrašą ir merginą ZOHAR ir mane su rageliais ir mamą su nimbu ir visokių simpatiškų dalykų.
Koncerto promouteris 20: 40 užlipo ant pakylos ir išvardino rėmėjus.
Česlovas nepasakė, kad ZOHAR Londono kolektyvas. Viską labai gerai pasakė, bet aš jo vietoj užfiksuočiau:
- Čia atvyko pas mus xebra iš Londono. Labai faini Anglijos gyventojai. Ir muzikantai.
Nu ką nors iš tos serijos.

Man ZOHAR iš karto patiko. Jurgis atsiuntė trumpą klipą. Rytietiška musulmoniška-žydiška muzika trance > hip hopiniu ritmu. Ir jų mergina šokdama basa svaigiai įvedė salę į penktadienio nakties palaimą. Ji dainavo paslaptingu, kiek gergždžiančiu balsu, tad pagalvojau: „Visai jaukiai taip draivina. Įdomu, jei būtų dvi valandas prasidainavusi prieš koncertą, balselis būtų lyg medus, bet gal taip per tobulai skambėtų ir per saldžiai ausį malonintų? „ Juk esame Sine'e. Toks gergždžiukas, dafigą gerai užveda ant sekso.

Po to nuėjau prie baro paimti pepsio Godai. Kainavo keturis lituoklius. Jauna karta renkasi pepsį. O sena - koka kolą. Nu, tokie šlykštūs seniai, kaip aš - siurbia juodą vampyrų arbatą su medumi ir pienu. Hu hu hu.

Rytietiškos melodijos ir pasikartojantys pulsaciniai saundai, kaip įprasta klubinėje muzikoje, vežė normaliai, vikendo relakso išsiilgę miestiečiai palengva kvaito.

Midnight at the Bazaar

Kai prasidėjo šis kūrinys nusileidau laiptais žemyn. Apačioje dūzgė kitoniškas popsas. Išėjau į gatvę ir per penkias minutes, nesustiręs pasiekiau IKI. Nupirkau pigų bet sveiką hematogeninį šokoladuką Godai. Ir bananą, kad skrandis Lulu ir man neskaudėtų. Ir juodo šokolado energijai.

Gatvėje mergina prie sustojimo iškėlusi koją glostė ir rodė draugei. Toks buvo asociatyvinis momentas. Pakomentavau bravūriškai:
-  Fucken nice leg!
Jos nustebo, nežinojo kaip reaguoti. Lėtai perėjau gatvę ir atkišau savo koją atgal, kai Opelio vairuotojas pyptelėjo. Nors buvo toli. Norėjo pavampyrinti. Tik tiek.

Lulu ir Goda negeidė šokti. Teko strapalioti su studentėmis. Užbaubiau lyg metalo koncerte:
- No lullaby's!
Norėjosi kietesnio ritmo. Bet šiaip jie grojo labai fainai. Būgnininkas priminė atjaunėjusį Billy Cobhamą, jei jis būtų nusibalinęs savo bronzinę odą. Ir kiek panašėjo į Philą Collinsą savo geraširdiška veido išraiška, bei naivia šypsena.

Elokainu

Pašokau su Goda, bet mergaitei nepatiko prie scenos. Gal nejaukiai jautėsi. Lulu nenorėjo šokti, nes pritrynė nuospaudą. Mano studentės jautėsi puikiai. Fotografas pradėjo mus fotkinti. Tai kiek varžė, tai nusiėmiau London Hard Rock Cafe marškinėlius. Tuomet liovėsi. Gal manė, kad esu svečias? Šokėjų atsirado ir daugiau. Iš tikro prie pat scenos abracadabriška šokti ir stebėti muzikantus. Iš tolo nesimato. Jų veidų mimika, susižvalgymai. Vis tik muzikantai - nepaprastai ydomios personos.

Radau prie scenos koncerto lapą.

SET list America Tour 2007

Ir kūrinių sarašą. Labiausiai patiko žodis ELOKAINU. Nes nesuprantamas. Lyg burtažodis. Lyg chasido burbuliavimai Niujorko sinagogoje 1999 žiemą. Jie ko gero nuilso koncertuodami. Nu tie fainuoliai ZOHAR. Bet klavišininkas misteris Erranas Baronas Cohenas trumpai patauškė su manim prieš party „Nuodėmės“ VIP apartamentuose.

Jis gimė 1968 Londone. Sakosi, jog protėviai iš Lietuvos. Faini mūsų semitai broliai. Įdomu iš kokio miesto? Nu, gal esu toks svolačius, tai padaryčiau nuodėmę ir pameluočiau:

- Hey, guys my grand was fucken nice jew from Pabrade.
Yeah, it sounds just great. PABRADE. Very sexy name.

Pakamantinėjau apie muziką. Errano namuose nuolat skambėjo akademinė, simfoninė. Na, truputis Nina Simone. Tokia džiaziška moteris vokalizuojanti soul ir vergų ilgesio širdgėlos alpulį. Unikali dainininkė. Po to ponas Baronas Cohenas (aliuzija į Kauną... Cohen... yra hipotezė, jog Kauno žydai imdavo pavardes iš miesto vardo, tad gal būt ir Leonardas Cohenas turėjo protėvių Lietuvoje) papasakojo, kaip jis susižavėjo Mileso Daviso muzika, o mokykloje subūrė new wave grupę. Ir tada prasidėjo... kletzmerių įtaka, Rytų Europos žydų melodikos tobulinimai, studijos Londono Universitete, kur specializavosi trimito, fortepijono klasėse.
Paklausiau kokia gyva muzika jam padarė didžiausią įspūdį.

Jis pripažino, kad klausimas labai geras. Bet man teko nusileisti į rūbinę palto. Kai grįžau, jie jau buvo nusiteikę puotai. Pasirodo Manhatano Midtaune ZOHAR koncertavo. Ir dabar jau Kauno SINE. Gal ZOHAR vėl apsilankys. Pokalbį visada malonu pratęsti. Ai houp. Nuodėmėje, kur pepsis tik keturi lituokliai iš vis atsikačialinti galima. Koncertas buvo kolosalus. Taip. O po to ramiai per valandą parėjau namo ir aprašiau dar vieną tobulą ankstyvo pavasario naktį. Ir visai nedaug išleidau pinigų, kad galėčiau aprašyti šitą šventę. Verta buvo reemigruoti. Pakamest.