Keistas tas laikas kai
medžius ima tvarstyti bintu
ir dar pačiame ligoninės kiemelyje
sako kad alkanieji neateitų ir nenugraužtų visos
žievės
o medžiams juk skauda
reikia jais rūpintis
(dar vaikystėj sakydavo
kaldavo tai į galvelę)
nors tiesą pasakius
aš dažnai praeinu
jų net nepastebiu
medžiai man naudingi tik tada
kai reikia patuksenti
tris kart
dėl visa pikto
juk maža kas gali...
dar kartais jie sergsti nuo ilgo žiūrėjimo
į debesis
akim įdubusiom
neleidžia nuplaukt per toli
timpteli už rankovės
ir tu vėl jautiesi save
turįs.
keistos tos popietės
kai sėdim prie atviro lango
nors tau ir negalima
kartais to visiškai nepaisau
tiesiog kartu užsimerkiam
ir
rodos išeinam prie upės
vakštom lėkštais krantais palikę lėkštes
su atšalusia sriuba
bulvių koše
palikę lėkštus slaugučių
pokalbius
tu žiūri
šitaip stebies kodėl tas paukštis
vandeny mirko kojas
ar ir jis greit susirgs plaučių uždegimu
ar tada paguldys jį kas
lovelėn
ar jis gaus kambarėlį
ar jis sėdės ant plačios palangės
šalia visai
ar žiūrės ar
ateina kas ar ateina kas
ar ir jam bus tokios trumputės
lankymo valandos