lankymo valandos

Keistas tas laikas kai
medžius ima tvarstyti bintu 

ir dar pačiame ligoninės kiemelyje

sako kad alkanieji neateitų ir nenugraužtų visos
žievės
o medžiams juk skauda
reikia jais rūpintis

(dar vaikystėj sakydavo
kaldavo tai į galvelę)

nors tiesą pasakius
aš dažnai praeinu
jų net nepastebiu

medžiai man naudingi tik tada
kai reikia patuksenti
tris kart
dėl visa pikto

juk maža kas gali...

dar kartais jie sergsti nuo ilgo žiūrėjimo
į debesis
akim įdubusiom

neleidžia nuplaukt per toli
timpteli už rankovės

ir tu vėl jautiesi save
turįs.


keistos tos popietės
kai sėdim prie atviro lango
nors tau ir negalima
kartais to visiškai nepaisau

tiesiog kartu užsimerkiam
ir
rodos išeinam prie upės

vakštom lėkštais krantais palikę lėkštes
su atšalusia sriuba
bulvių koše
palikę lėkštus slaugučių
pokalbius

tu žiūri

šitaip stebies kodėl tas paukštis
vandeny mirko kojas

ar ir jis greit susirgs plaučių uždegimu

ar tada paguldys jį kas
lovelėn

ar jis gaus kambarėlį
ar jis sėdės ant plačios palangės
šalia visai 
ar žiūrės ar
ateina kas ar ateina kas

ar ir jam bus tokios trumputės
lankymo valandos