Šįsyk rytas nespalvotas, laikraščiai subulvarėjo
vakarykščią galvą spaudžia, neprisimenu šlavėjų
Nieko naujo, gatvėm zuja senos mintys autobusais
viskas sena, rytas buvo auštant žiovuliais užgrūstas
Bakalėja be stebyklų, gatvių kalės laka orą
Kryžium guli švino Kristus šalia nuogirdų salono
Bergždžias metas, miesto pikas, visos priesagos netikę
Ir pro varčią lenda įšlios plieno prakaito šaudyklės
Šitas rytas nespalvotas, mano norai nenubudę
Bet guliu prie krašto lovos apsišlapinęs lavonas


Nemunėėlis






















