hetera neša švelnumą į sodų gatvę
kurioje nežydi sodai
o auga tik
kioskas
pritvinkęs vaisių alkoholio
negaluoja prekystalis
tad kioskininkė
išprašo seną vadą lauk
ten ją pagauna svyruonėlio jašos spyris
stoja sodrus
viduriniosios klasės kvapas
prie puvėsių ima artintis žvėrys
beje
žvėrys
slinkdami palieka žmogaus veido šliužę
jei geriau įsižiūrėtum
kioskas
baras
vitrina
kaštonas
kurio kamiene ji išraižė savo tikrą vardą
irgi turi veidus
juos pažinojo
iš knygos
apie indėnus
ar galapagus
mėnulis pabaksnoja viršugalvin
kioskininkė
baigia darbą
dabar ji užeis
į IKI
nusipirks burokėlių salotų
bandelę su sezamo sėklomis
ji nieko negalvos
ir ši laimė
ją globos IKI
ryto
o pernakt
heteros akimis
braidys gelbėtoja mėnesiena
ir kai įbris ten
kur dugnas atima kvėpavimą
hetera virs lape
papūs prašmatnią uodegą
ir per išmaigytus vaisių lavonėlius
nutįs
mažojo princo
šešėlis