Pirštai atsargūs
verčia lapą
kvepiantį raidėmis
stebuklą liečia širdis
ir akių žydrumoj
virsta žodžiai namais
ežerų vilnimis, dainomis
ir keliais į rytojų
prasmingą kelionę pasirenka
žmonės patys
augina save ir Lietuvą.
Kad taip tavo žodžiai į runkelių ausis, o iš ausų į smegenis...bet labai jau abejotina tokia optimistiška pabaiga...pagyvensim, tai gal ką ir užgyvensim :)