Kūrinys pagyrūnams

Vieną skaidrų rytą aš skraidžiau kartu su jomis. Misė tarė:
- Kuri pirma nuskris vat iki to miško, - parodė sparnu tolumą, - ta gaus mašelį grūdų. Komentatore pabus Čiksė, Čiusės sesuo.
- Gerai, - visos sutikom, tuo tarpu ir aš.
- Aš pirma nuskrisiu, - tarė šarka Gusė.
- Ne, aš! - nenusileido jai ir Visė.
- Ką čia sapaliojat, kvaišos? Aš pirma! - Čiusė buvo labai pikta.
- Cha, nemanykit..! Pirmutiniausia būsiu aš. - pasakė Misė.
Liusė buvo bailiausia, bet vistiek pasakė:
- Davai vaskinam, bus geriausiai nuspręsta!
O aš paaiškinau:
- Jokių vaskinimų, jokių peštynių, gal rikiuojamės pagaliau, ar norit asta lavista grūdų maišeliui?
Visos tarė:
- Ooi, nee.. Nee, nee. Grūdų maišelis atiteks man, vistiek. - pasakė Gusė.
Aš, Misė, Liusė, Visė, Gusė ir Čiusė išsirikiavom eilute.
- Pasiruošt, - tariau aš. - Dėmėsio! Marš!
Na ir lėkėm kiek tik kojos neša! O Čiksė tokiu pat greičiu komentavo:
- Pirmauja Liusė.. Ne, Visė.. Įsiveržia antroji Pilė! Atsilieka Misė. Čiusė atsilieka labai labai. Atrodo, jai pakirto sparną. Gerai nesimato, kaip ji jaučiasi, ją pasitikti su neštuvai skrenda laumžirgiai. Ir vistiek, pirmauja Liusė, pati droviausia iš visų.. Ir jiii.. LAIMI ŠIAS RUNGTYNES!!!
Čiksė pasitiko laimėjusiąją Liusę, pasveikino labai linksmai:
- Oi, šaunuole Liuse, turbūt labai pavargai, taip greitai skrisdama. Mačiau visą šį reginį, taigi galiu tikrai Tave pagirti, ir pasakyti, kad tu buvai tikrai nuostabi.
- Ačiū, Čikse.. Tikrai sunku dabar atsipūsti po tokio vargo.
- Tikiu, tikiu. Kaip ten sekėsi skristi?
- Gusei kažkas atsitiko.. Man nė kiek nebuvo jos gaila. Tik giliai giliai širdy, ir tai gal.. Ji prieš lenktynes negražiais žodžiais mus visas išvadino. Kad mes nevykėlės, nemokam skristi, esam tikros pabaisos, nevertos tų grūdų.. O kas dabar? Taip gyrėsi, kad laimės, o Dievulis ją taip nubaudė, gerai padarė..
- Na, ačiū už pokalbį. Sėkmės ir toliau taip skraidant!
Liusė pasidalino grūdus su draugėmis, ir su blogąją Guse, kuri žadėjo daugiau taip nesakanti.