Prieš užveriant duris

Šiandien darau generalinę tvarką
savo širdy. Pernelyg daug
prisikaupė visko, spalvoto šlamšto
pilni kampai.
Šluoju, bruku lauk
netesėtus pažadus – jie nugulė
metų dulkėmis, gumulais velias
po kojom...
Azartiškai gramdau, valau
susikaupusius ilgesio klodus
lyg sudžiūvusį molį.
Šveičiu net sukaitus sienojus širdies.
Nė kvapo turi nelikti
širdgėlos pėdsakų,
skausmo juodžiausio šešėlių.
Ak, Dieve, sunku šitaip kuopti
širdies kambarėlį – pagalbos jokios,
o jos ir nereikia!
Šviesyn, vis šviesyn...
Jau geriau, jau lengviau...
Belieka tik gėlę pamerkti
Į krištolo vazą,
Belieka duris uždaryt...