Jis išslinkdavo prieš patekant mėnuliui
mano silpnumo akimirką –
kai kūnas sušildavo
nuo virtuvės karščio
ir paskleisdavo lengvą kvepalų
pudruotos odos aromatą
klampiai įsūpuodavo
pro arką atsklindanti
bliuzo melodija
limpanti prie gerklės
ir apsivejanti kulkšnis –
išeidavo
bet rytą
mano languos ištemptuos
musgaudžiuos jau kybodavo
išvargęs nuo blaškymosi
plakimo alkūnėmis
apoloniškais pečiais spinduliuodamas
jausmą primenantį tamtamų virpinamos žemės krūpčiojimą
dėl šito viską parduočiau