paliksie vėjy dainu, kad nuneštų miško
čiulbuoniams pakartotie graudžiai verkiančiu-
liks medio atmintyj giesme dvitraukio gelunčia
ir birs lapeliais sakalai per niek išgasdintie
delnuos laikysie lazdu uosia kietaja,
o iš akelų birs rasa lazdynuos tykunti-
ar varganu naktely išbaidysie šiūnakt basinas
dar pavadėlį nerdams un kilpelos palubio.
link auštant linkia dūsausie un žirga
išjodams retumon pastikt likima,
kur laumėm skepetom ryti rasas dalinunt-
paliksie vėjy dainu – vėstančiu žariju.