Kai nelaiko stabdžiai

Šalia kelio – skardis aukštas.
Už jo pakopom pušys auga.
Gal laikmečių istorijas jos saugo,
O gal tik rytas ten, už jų, išaušta.

O keliu, reikia ar nereikia,
Mašinos lekia dideliu greičiu,
Aplenkdamos net mintį, ne tik laiką,
Retai išvengdamos skaudžių mirčių.

Žiūrėk, prieš posūkį – nelaiko stabdžiai,
Ar plikom padangom prieš jį nuslydo...
Ir kulversčiais jau lekiama nuo skardžio
Ir vainiku šalikelė pražydo...

Tik pušys moja šakom abejingai, -
Jei buvo greitis, kaip nebus aukų...
Juk tai taip paprasta,
Tai taip dėsninga...

Kaži ar kapinėms užteks laukų?