sėdžiu ant slenksčio,
delnu burną užspaudus.
iš pradžių dar matau –
delnas paišinas,
paskui jau turiu užsimerkti.
priešais praviras sėdžiu duris,
ant žemės.
o gal nėra jau manęs.
ten, kitam kambary –
angelas, išsiritęs iš
meilės kančių nepažinusio
dievo atodūsio,
groja ten angelas,
ir turi vardą mergaitės.