Raukšlėtas lyg dirvonas veidas.
Riebi oda, kuri it veidrodis,
Nūnai save pamatyt gali.
O ji tik sėdi ant šaltų plytelių
Ir tyli.
Bobutė
Jei suskaičiuotum raukšles josios
Gautum lygiai trisdešimt du.
Stebuklinga, bet kasmet atsiranda nauja
Tą pačią šaltą sausio šešioliktąją.
Ir
O toji Paryžiuj
Su inteligentais šoka tango.
Graibsto jų žvilgsnius.
Veliau ir paskutinius eurus...
Nelaboji
Ji žavinga ir laiba,
Mergšė, bet gudra.
Vyno tik gurkšnelį ir tik brangaus
Lai klientai likusį išmauks.
Duktė
Bet gyvybės davėja šąla Lietuvoj.
Pūslės uždegimas per baisi jai liga
Ji vėl stoja ir eina link Paryžiaus.
Tik nežino, kas tai yra...


Duok du litus









