taigi

krištolo ir
šviesos upėse
iš pačio dugno
kyla burbuliukai
į besimokančių
plaukti
mergaičių plaukus

tų burbuliukų
pilnos berniukų
akys
jie kyla
ir kutena mano mamos
pėdas
tėčio barzdą
švelniai kilsteli
močiutės blakstieną


ausyse burbuliukai
sproginėja ir
pasakoja apie
suskaidytos
šviesos erdves
ir bičių vaško kambarius
su baltomis kreidelėmis
išpaišytais stiklais

taigi
aš labai
norėjau būti
vienu tų burbuliukų
jų kambariai neturi
nė vieno kampo
vadinasi
nebus kur gyventi
vorui

pro jų kambarių langus
galima stebėti
praplaukiančius
laivus
ir, kaip sako
mačiusieji,
kasmet čia susprogsta
vienas garlaivis
su tūkstančiu
novečentų

galbūt man pavyktų
ir iš pat paviršiaus
nusileistų
koks pianisto
pirštas
ar baltas
bato raištelis
ar katė
ar gal visas
fortepijonas- -


tokie burbuliukai
kaip aš
dažnai lėtai
kyla į paviršių
pro krištolo
menes ir aristokratiškus
kambarius
kurių sienos
ištapytos šešiasdešimtųjų
cigarilių dūmais

kyla pro dvylipumą ir
sąžinę
viską mato iš šono:
nuplaukiantį ryklį
pusę valties
iškąstą irklą
sušaudytą kareivį
(vieną akimirką, rodos
susitinka jų akys)
negimusį kūdikį
ir pamestas moteris

tokie burbuliukai
kyla su pasimėgavimu
infantiliai užrašinėdami
savo pomėgius
užrašų knygose
bei pašto kodą
stebi reaktyvinius lėktuvus
kalba apie devynioliktojo
amžiaus literatūrą
gėrisi kosmosu
ir aiškiaregiais

tačiau gyvenimo gale
nebepasiekia savo namų
durų skambučio
nebesuskaičiuoja
kadaise pažintų
genijų
(o jų yra daugiau nei
mes manome
ir mažiau nei
rašo literatūros
knygos)

ir
galiausiai
pačiame paviršiuje
lengvai
sprogsta
kokio nors
nepasisekusio
rašytojo nosyje- - -








taigi
tokių burbuliukų
pilnos berniukų akys
kai jie stovi ant kranto
pridėję delnus virš akių
ties antakių linija
o kažkur jūrose
paskutinį kartą
ant dinamito krašto
sėdasi novečentas

taigi

s p r o g i m a s



tai sprogo ne
laivas
ar garlaivis
ar leidžiasi
jūron
fortepijonas

tai sprogo burbuliukas
berniuko
akyje- - -