Draugas

sunku dabar pasakyti
ar aš pirmas pamačiau
Peršautą Lapą
ar jis mane

nedrįsau ieškoti jo
akių
tik spoksojau į laiko nubučiuotą
skylę (s)
aš juk jo nepažinojau
(kaip ir begalės kitų, bet šie jau buvo mirę
- - ir gyvųjų nepažinojau
tarsteldavau: susipažinkim? ir
viskas)

aš nešiau Peršautą Lapą
paguldęs ant tyro balto voko
kaip didvyrį (būna juos parsiunčia
pasiunčia)

Peršautas Lapas –
taisyklingas. dėvi prabangoką žalią uniformą. - -
jis mojavo savo suglebusia sudarkyta
koja ir vieną po kito spardė
mano prisiminimus apie
                - balutes (mano) kvadratuose (jų);
                - Oną, sakiau jai, imk, suardyk, verpk sau vaikus mokydama,
                                            o kiek jų bebėr, tarė, ir apskritai, du juk pradinės suole
                                            trečias nebenori baigt jau, o šitas, va, jau rūkyt pradėjęs;
                - dunksėjimą;

Peršautas Lapas nieko neprašė
net kai prisėdom ant sofos
nedaug ten vietos
pieštukai visoki, niekai pripeckelioti
dar pakuočių spalvotų
ir burbulai mano nūdienos -
bet aš tai susirangau
o Peršautas Lapas
kažkaip
visada savo vietoj
(einu einu, žiū, guli ant kelio)

tiesiog iš
gal
pasimetimo/įtampos
čiupau Peršautą Lapą
makt! koją į burną
tantaluoja patylomis

galiausiai išskaičiau:
su-lauk
o tu sulauk pavasario

beldžiant
Peršautas Lapas prilipo
prie mano mylimo puodelio (universalus)

ko?
įėjo

sėdim dabar dviese (trise)
prie lango
žiūrim rungtynes
gyvenimas – humoras
kol kas - -
lygiosios.