Pegasą pabalnojus

Kaip ant minties sparnų,
Ant žirgo
Į nakties sutemą
Lekiu.
Tik žvaigždės aplink mane
Mirga,
Dulkėtus debesis
Lenkiu.
Man vėjas degina krūtinę,
Mano arklys
Garu garuoja.
Su vėju einame lenktynių!
Matau,
Jam nesibaigs geruoju. -
Ir iš tikrųjų-įsipynė
Jis į padžiautuosius tinklus.
Sustojo prie vaikų supynių...
Apėjo jį žirgas eiklus!
Į tirštą tylumą
Nakties,
Pakvipusia medum
Ir dūmais,
Lekiu ieškoti ateities,
Įveikti tolimus
Atstumus.
Ir, rodos, lyg virš
Debesų
Abu su žirgu
Lekiam, skriejam…
O, pasirodo,
Tebesu
Ten pat,
Kur ir anksčiau
Sėdėjau!