mirusiųjų

kaimelis išnuodytas.
supratau vos priėjęs
galėčiau sakyt jog iš kvapo,
bet greičiausiai meluočiau.

vaikiški dviračiai ratais į debesis
supamas krėslas, išmėtyti batai
dar kažkokie popieriai, gabalas bėgių,
dantų šepetėliai, peiliukai, –
ir viskas apaugę žolėm

kaimelis išnuodytas.
kunigas linkčiojo galva ir gėrė,
beveik nekalbėjom, beveik užsimerkęs:

– dvasių turgus, lozoriau,
kalvė ir priekalvis, čia gali
nusikalt sau dėžutę
išsidrožti akis ir kojas
išgyt atsigėrus...

tėve, sakau, sugrįžau.
bet greičiausiai meluoju