Istorija

Trumputė mūsų atmintis, dėl to priklausome
išskirtinei mažųjų veislei, trumpakailei prabangai,
trumposioms bangoms, švelniavilniams. Tarp
vandenų esam lietus. Tarp gyvūnų esame
triušiai ir beždžionėlės. 

Mūsų matematinė gausa yra dvejetų apstumas.
Mes turime moterų, kurios nužengia nuo
paveikslų ir kitų moterų, kurios ten įžengia.
Šitaip mes visa išsaugosime. Mūsų dienos
lyg du obuoliai, kurių vienas apimtas puvinio.
Turim žmonių, kurie ima vaisių su juoduliu ir
peiliuku jį išlupa. Paskui skanauja, kas liko nuo
gedimo, ir tuo metu kitas puvinys apžioja
sveikąjį vaisių.

Esame mokytojai, mokiname akluosius mylėti
ausimis, mylėti rankomis, pilvu arba kanarėle,
kurią dovanojame savo mylimiesiems, kai
netenkame visko, kuo mylėti galėtume. Mes
turime kanarėlių fermą,  tad suturėsime visa
meilei ir visa įgysime.

Su mumis toksai senis: jis kuria daiktus iš
atliekamų žodžių, todėl mes pilni turinio. Su mumis
gyvena moteris, kuri taip pat žmogus. Ji kalbina
gyvūnėlius turguje, vadindama juos mergelėmis.
Sekmadieniais turime vyrą su jo šeštadieniniais namais.
Moterį, kurios namai buvo kakavos gėrimas su meilužiu,
šiandien ji benamė. Dabar ši moteris užkalbina
žilą vyrą parduotuvės eilėje, nes nori girdėti
savo balsą. Iš tikrųjų ji kalba dešimčia balsų,
iš kurių devyni jai gražūs; visiems kitiems gražūs
tiktai keturi iš jų. Nėra tai moteriai
geresnių mylėtojų už ją pačią.

Su mumis vyrai, kuriuos giriame už tai, kad
geba keistis, ir  vyrai, kuriuos liaupsiname, kad
išlieka tokie patys, kad atsiduoda prakaitu.
Sulaikysime savo medyje jus, turėdami tokių vyrų.

Pagaliau mes aptikome simetriją tarp savo
mirksinčo nerimo ir dienų naktų apskritumų –
visa tai iš tikrųjų yra  juodosios slyvos, tik
slapta nuo mūsų ir jūsų. Negyvi ir išgliaudyti kūnai
keliauja nuo šakos ant šakos, rodydami, kas mums
po oda: šitaip mes patys esame menas, ir mums
nereikia kito meno.

Visko šiame medyje apstu, ir juokas čia ištrykšta
lyg pūliai. Mūsų darbas yra malti vandenį ir plauti
pelenines. Visi sugundyti skubėjimui. Mums
nuobodu, bet mes šokame.

Mandagiai atmetame pasaulio kvietimą ieškoti
patogesnės vietos už mūsų medį. Linksime
visiems, mūsų medis linksmas, jo negali
nuvyti švilpavimu.