ruduo atsiveria sekmadienio rytą
žengiu į jį pamiršusi duotą pažadą
daugiau niekada
nesišildyti spalio laužuose
negaudyti lapkričio vėjo
tavo dovanotomis gaudyklėmis
bet vaikštau vėl rudens alėjomis
rinkdama praeivių žvilgsnius
ieškau tavo minčių pėdsakų
žengiu vis gilyn ir gilyn
į sekmadienio miglą
kai atsiveria ruduo
lyg tavo langas vasaros rytmetį