tris dienas apraudotas

*    *    *



tris dienas apraudotas
senuk būk palaimintas palei vartus
sėdintis bereikšmis mano kūno indas tavo nebyliame

žodyje paskolink man savo veidą
man tik šimtas treji aš kapoju malkas ir nešioju
vandenį užmiršęs savo kūną kaip gebėjimą teisti geisti begalybę

apglėbęs tikėjimu apseinu be dalykų kurių neturiu išsiilgęs dangaus
be dalykų kurių man nereikia ir kalbu apie nieką tyliu
apie viską ir niekas manyje neturi to visko ir viskas

neturi nieko tik meilė veidu į veidą ir žodyje
slypi tyla nepaleidžiu savęs iš akių į lūpas įsispraudžiu
giesmę ir čia pat užspringstu

savo nuodėmėm susikrimtusi mano mintis
kartoja išsiblaškiusią nuovargią maldą glamonėdama dvasinę
puokštę apie anapus įkvapią ištrauką iš dangaus

pasisiūlau grįžti namo ruoštis mirčiai
upės skysčių iš mano akiduobių
senuk tu prie vartų sėdintis

paskolink man savo veidą
man tik treji aš kapoju malkas ir nešioju
vandenį įkalintas savo menkystėje šventasis būdamas

nusidėjau nusidėjėlis buvau
pašventintas toks laisvas iki pat uždaras skaudus ir ne vietoje
neturte nešvaroj nemeilėje savo dvasinio skurdo celėje

pusę posūkio nekonflikto su praeitimi link

man skamba varpas