Tos akys vandeny... Kad ir kur beeičiau,
Jos visada plaukia paskui,
Įsikibusios rudens padūmavimų,
Vakarinių šešėlių stabtelėjimų
Ir būsimos žiemos garų praeivių burnose.
Tuomet trylika mažų negriukų
Pradeda šokti manyje, iškrenta pro lūpas,
Išsikabaruoja per akis, nutrypia stalo popierius,
Įsivelia bendradarbių plaukuose.
Tada virstam išprotėjusio šokolado virykla –
Džiaugsmo dozė kiekvienam palankiąjam
Ir vieni gvaizdikėliai imbieriniams veidukams,
Ir viskas – niekam net nenutuokiant apie priežastį.
:)O nuostabioji, uodega, kaip tu atrodai.. -
Ma net įstringa kąsnis gerklose. -
Mažuli, pasakyk - tu nukritai nuo stogo?
Ar ją tik pervažiavo keliuose?..:PPPPPPPPP
:)Lėliūsia atėjo..gal išprievartaut:DDDDDDDDDDDDDDDDDD..a..e..nu čia ma rudeninė apokalipsė..e..dipresinė manijakinė...a..manijakinė diprešija, vat:DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD
Tuomet trylika mažų negriukų
Pradeda šokti manyje, iškrenta pro lūpas,
Išsikabaruoja per akis, nutrypia stalo popierius,
Įsivelia bendradarbių plaukuose.