Ši diena

Ant riešo įsuktai odinei jaučio sagei prisiglaudus
pamiršto sunkmečio sausra gyslučių smėliu
nubėgs į užmarštį ir liks tik vėjas

į tylinčias akis įsmigęs vertikalės tiesėj 
po veido įlankom kietai įstingęs perlais
kurių norėčiau kad visai nebūtų

kai vėl ištiesęs ranką išmaldos likučio
su vėtra skudurus sumetęs mirčiai
nuo ryto ligi vakaro truputį

sulaukčiau tindamas nuo gėrio scenų
aštuonias valandas itin kentėjęs
devintą darganočiau senkant dienai