gyvenime

Manyje tu išaugai kaip medis,
Šaknimis įsitvėręs į praeitį,
Kurioje, be miglų ir saulėlydžių,
Be lietaus, be fatališkos upių tėkmės
Ir rytojaus, ir vakar dienos,
Buvo mėlynos, dangiškai mėlynos
Motinos akys.

Buvo jaukūs, ilgi vakarai,
Be vienintelio žodžio ir garso,
Be lietaus ir griaustinių,
Ir be žvilgsnių susėdus prie stalo,
Kai ant jo tėvas sunkiai padėjęs rankas,
Atsidusdavo.
Poteriams.