I. Masalas
Rėksnės mergiotės
Palaidom kasom
Užkeikia išgalvotais
Burtais
Seną vyšnių medį
Ir gardžiai rausvos uogos
Ima suktis DNR spiralėm
Virš dar vaikiškų
Galvų ir lyti
Ir tekėti
Į upes, prigėrusias
Ir sunkiai
Svirduliuojančias
Atgal į savo
Amžinuosius
Kalnus
II. Motyvas
Girtose upėse
Rėksnės mergiotės
Palaidom kasom
Skalauja savo
Liesus baltus kūnus
Ir džiaugias vasara
Prigulusios ant paplokščio
Akmens
Ir žiba saulė
Taurioj rėksnių
Mergiočių odoj
Ir kaista silpnos
Gyslos
Rėksnių mergiočių
rankose. Jose sugniaužtos
Nuvytusios kaip
Gatvės prostitutės
Margos lauko gėlės
Iš jų jau niekas
Neketina pinti nuobodžių
Vainikų.
III. Sandėrio užuomazga
Ir markstos paslaptis
Rėksnių mergiočių žvilgsniuose
Pritvinkusiuose laukimu
Kad jos žinotų, Ko.
Nekirps kasų rėksnėms mergiotėms,
Nenugvelbs smagių žaidimų
Neišardys paslėptų po žeme sekretų
Ir vyšniomis kaip iki šiol maitins - - -
IV. Pirkinys
Iš jų tik riksmą ir
Odos skaistumą
Ankstyvą rytmetį
Ant paplokščio akmens
Kažkas vistiek atims