ne ryšio nakties

Prie čiulbančio paukščio ir upė ne upė,
ir miegas be sapno šviesos kambary,
ir  ryto trapumas, ir girgždančios durys
išbaido garsus, nors berods jų ir vėl neturi.

Prie žydinčios pienės ir pūkas be vėjo,
ir tylim, suglaudę akis tarp delnų-
pakylantis paukštis išblyškusią sielą
išlestų kaip krešantį metą - sykiu.

Pas tylintį žmogų iš pamiršto kiemo
prie žalmargo slenkščio  glaudies,
ir kanklės nutilę, ir rasos nesūrios,
kai ieškom pilnatvės – ne ryšio nakties.