Generacijos

Šiųmetinių ančiukų pulke
jų mamos neišskirtum
kai Pajiesio prūde
taip sklandžiai nardo
buvę pūkuoti
maži
kamuolėliai
nemoją lietaus
išeinančios vasaros
ašaros
baltu debesio kupolu
drovią ašarą
bando dengti ruduo
- režisorius vasaros teatro -
jam pavyko
privatizacija
godžiai naudojasi
lieja lietum savo
sąžinę manąją sąmonę

skiedžia.

Mėnesienai sonatoms
stinga klausos
o ir kam? juk per jauną
auga geriausiai
jei grybai
o jei ne tai
suaugs subujos ir sužels
kitą vasarą -
kitoj generacijoj -
kito ciklo eigoj -
nes
šiame svetimėjam
svetimais nesuželsim ir tik obelys
šlama laukinę vienatvę vienišo forto

šlaituos.