Kitą sykį rojuj

Mūsų kaimo ūkvedys turėjo
Pirštus
Moterys aikčiodavo
vyrai taisydavo
Meškeres
Mūsų kaimo ūkvedys neidavo
Į bažnyčią
Bijojo ne Dievo
Bijojo
Senio jūros


Mūsų kaimo ūkvedys
Turėjo daug moterų
Jo moterys buvo tinklai

O  vėliau vyrai gerdavo tol kol
Žemė pakratė kojas nes
Bijojo jo pirštų
Mūsų kaimo ūkvedžio
Žuvies pirštų

Bet čia dar buvo
Taburetė
Kad išsigandęs savęs
Galėtum pasikarti