negalia telefonu

iš pakuotės į cukrinę žyra paliegę kristalai – žodis “balti” jiems netaikomas
tekšt! - tolygų srautą sujaukia apdžiūvus pelės galva – sakytum mumifikuota
pakerta kojas. visad tikėjau - cukraus sandėliai - taikos buveinė
akys filtruoja pakuotės dizainą, kol randa kamputy:
“nemokamas kokybės telefonas” -

štai kas mus išganys! – skelbiu graužiko liekanai. valiūkiškai mirktelim
ridinėkis ir cypauk – šlovink laidus, kurie saldintą galvą pavers atsakymais

labą naktį, ar bent įsivaizduojat kaip trinas maišely aibė saldžių briaunuotų baimių?
jos blykšta nes liudija mirtį, - ne jūsų kokybės vadybą
o ką bekalbėt apie duoną – paspringus nebūti dialektai srūva iš burnos
belieka spangstant žiūrėt kaip kepalas lydosi zvimbdamas aplink šviestuvą

prastai mane girdit? prašau? na ką jūs, rami aš. ir metas nė kiek nevėlus
tik šiurpsta durys, kai bilsnoja susiraukę nelaukiami
sakykit, kodėl vyrų delnus gamina tokius skirtingus? sunku susigaudyt
kai vienus jaučiu ant juosmens – apvirtusios taurės gaudžia viduramžius
kiti – prigludę ryškina šiaurinę žvaigždę, kol sprogsta saugikliai

alio, čia vėl aš. padėkit nustatyt, kiek laiko vingiuoti vaikų stuburai
gūgle ieško signalo “valgyt! ” reikšmės
kodėl priėjus čigonė paskleidžia tuopų lapus vietoj kortų
o vaistinės bruka kaštonų tepalus, nuo kurių kaštonams negera?

negirdit? čia kiek triukšminga - pro langą renkasi šarkos
nedėkit ragelio – jų daug. čiaukši, kapsto plokšteles, išrankiai
straksi kilimo juostom, knebena knygas
išskleisti sparnai - mano riksmui nepralaidūs
tūpia prie kojų. greitai sakykit – ar jos polifagės? ar polifagės, klausiu

enciklopedijos ieškot? nebevarkit. ne, nėmaž neskauda
tik delčia tarp klevų kreta aukštielninka - čiaukši čiaukši
adresas? kam? padainuokim sutartinę. jūsų tembras puikus
nešūkaukit, pone, nurimkit. aš tik norėjau kokybės
trupučio kokybės