Rakštis

Vyras
vėduoklininkas
metė
penkių
vertės vienetų
monetą
išguldė guldė kilusius prieš Saules
ir rankom ištisom vis murkdė glostė

ne vienas tikras - apvalus pasaulis

langų akivarai vaizdus lig gramo
paskutinio
susiuostė
o
vyras
rankom užimtom
be kito ryto dozės pasilikęs
paskutinį apskrito pasaulio grūdą
varpeliais užbaigton kepurėn
įbedė
ta
ėmė
juoktis

čia aš gyvenu