Iš stotelės namo parėjau, čia minkšta ir šilta.
Ant kėdės su ratukais prisėdau,
Sėdėdamas tinstu.
Knygos dega šviesia išmintim ant lentynų.
Rašo – Pavlovo šuo gavo Nobelio premiją,
Bet vis tiek nenustojo seilėtis.
Rašo – ponas Matisse nudažė namus raudonai,
Pakabino ponią Matisse.
Grojo muzika, publika gėrė ir mušėsi.
Šitaip rašo, o čia,
Atsisėdo kvailys ant kėdutės prie lango.
Ir tinsta.
Kai tuo tarpu kitur raudonai nudažyti namai,
Groja muzika.
Publika geria ir mušasi.
Šunys loja, ant premijų teka seilėtekiai.
Seilės baltos kaip raidės iš degančių knygų,
Raidės baltos ir trapios
Kaip sniego pluta virš bedugnės.
Šiapus lango kvailys, ant kėdutės, saugiu atstumu,
Neskubėdamas tinsta.
Aplink jį apsivijus gebenė – minkšta ir šilta.
Ir nesninga.