- tai

- tai išmirkytos duonos skonis
Su trupučiu cukraus ant žiaubės,
Mano sesers raudonas megztinis -
Visada jo norėjau,
Liečiau cukruotais pirštais
Ir laukiau, kada jai atsibos.
Tėtis sakė, turėjau gimti ne aš -
Jis laukė sūnaus,
O aš tik laukiau, kada ji užaugs
Ir man nebereikės kartoti ir vytis.

- tai basos kojos, atraitoti džinsai
Ir meškerykotis išriestas iš lazdyno.
Pirmoji sugauta žuvis buvo kilbukas.
Aš jo labai gailėjau ir paleidau.
Jis kažkodėl vis plaukė nugara,
Pilvu į viršų, bet aš tiktai norėjau
Plūduru pabūti, kad man nebereikėtų
Vakaro rūkų iš gniužulo gerklėj lipdyti.

- tai kalnas, kuriuo lipa karvės, ėriukai
Diedukas, šuo Džeris ir aš.
Traukiu į save naktinyčių nektarą,
Šokuoju nuo kojos ant kojos.
Kai aš užsimerkiu - matau
Tavo plaukus – ištysę ir draikūs,
Vis įsipina tarp pušelių.
Aplaižau jų galiukus
Ir ant delno nusipiešiu tavo akis.

- tai sukrypusi gryčia tolinėm sienom,
Apykreivėm gonkom, asla
Su išdėliotais mano senelių
ir prosenelių gyvenimais.
Jie visur: duonos žiaubėj, lazdyno
Viršūnėj, ant virbalo smaigo,
Kilbuko oro pūslėj,
Sename stiklainyje podėlyje ant lentynos
Pušų plaukuose ir visada man ant delno,
Kai verkiu.