Narvas

Už praeities sukaustytos tylos,
Nuo laiko dulkių slapęs tavo veidas.
Kas pasakys ar sielos tuštumos,
Ar neišpildytų svajonių šitas narvas.

Tai kas gražu, nublankęs piešinys.
Kas tyra, jau lietaus nuplauta.
Ir savo lūkesčius, ir svajones
Mes linkia uždaryt į narvą.

Visur mus lydinti karti lemtis,
Priverčia mintimis sugrįžti,
Į šiluma alsuojančias naktis,
Ir paklajot prisiminimuose, vaikystės.