R. S.
čia jau buvom
veidai pasilieja per dangų
nutįsta daiktai regis rankos
išsisuka brėždamos kryžių
traukiniai nebevaikšto tik bėgiais
iriasi vienišas kuprius
ir tempia iš paskos valtelę
o valtyje varpas
pro sapno plyšį prakaitas
sunkiasi permerkia patalus
srūva grindim sūkuriuoja
link durų per slenkstį
į sodą kur laidotos katės
ar atmeni – moterys
dengė įkapėm stalą
gėrėm vyną iš vaikiškų batų
dar sakei maudžia petį
prieš lietų prieš audrą
įsijaučia taip įsisiausta
ar atmeni? čia jau buvom
varpas valtyje daužos
ir nieko.
aušros rėžis per lūpas


Aragorns




















