scratches on silence

1.

tėvas anglim piešė moteris
ant nugeltusio popieriaus
piešė rankas jų ir nugaras
rūkančias jas vynuogių krūmuose
apgamus piešė ir piešė

vynuogynų liepsnos atšvaituos

2.

vynuogynas degdamas traška
tėvas romiai priklaupęs
lanksto valtis nugeltusio popieriaus
ir po vieną paleidžia

- - - - - - - - - - - - - -

pelenai ir šešėliai jo raukšlėse

3.

verkdamas tėvas piešinius plėšė
ir kimšos į burną

sakė tik šitaip viską atgal
į save susisemsiu surinksiu
skuteliais skiautelėm sukramčius
šitaip tik šitaip – žalios akutės –
būta nebūta

turbūt pasirodė sakau
pasirodė.

sėdim taip tyliai jog girdis
kaip mirę nagais braižo tylą

4.

raudonos raudonos užuolaidos
tinka šešėlių spektakliams kitapus
susirenka žmonės ir žiūri
kaip dviese šoka sukibę
nagais ligi kaulų
braižo tylėjimą rėžis po rėžio
vaga po vagos po
raudona raudona užuolaida
miega tėvas negyvas