To Sol: Man dar labai toli iki Marcinkeviciaus, si eiliu parasiau pries 7 metus, o tada as dar nelabai domejausi poezija. Ga galeciau suzinoti, kuri eilute, kaip tu sakai paimta is zymaus rasytojo? tiesiog labai smalsu :)
Man taip kartais atrodo, kad iš kelių paimtų žymaus rašytojo eilučių kiekvienas perašo ta mintį, kartais net tą eilutę, tik perfrazuoja vis kitaip, ir įvertinamas už kartojimą? Sunku parašyt savo, kai prisiskaitai kitų. O aš taip pat pagirsiu, tikrai gražu, bet per daug panašu į Marcinkevičių, jei tau tai komplimentas priimk jį.
Sutinku su Spot.Sis eiliu senas ir neturi jokios isliekamosios vertes. Idejau ji toms pradedancioms verkslentojoms,kaip pavyzdi kad ir apie nieka galima parasyti paprastai, graziai ir susitaikant su tuo, kad (siuo atveju) nepastebejo. Nepernesu kai plysta sirdys, liejasi asaru fontanai, statomos liudesio ir ilgesio pilys, nelieka gyvenimo, tik maldavimai kad sugriztu.
Tam, kas dave 5 aciu, bet nevertejo ;)
Laiškai, rašyti rudenį,
sustingo tarsi budeliai,
lentynose tiek daug jausmų
ant lapų popieriaus baltų...
------------------------------------
Nu gryna poeto kasdienybė :0)
eiliukas lyg ir be tikslo. nėra efekto,todėl toks ir gavos.
pavasario lietus, ašaros, širdis,laiškai,jausmai,baltas popierius-klišės. išimk šituos žodžius ir kas lieka? beveik nieko. būk originali ir bandyk eksperimentuot.