Rikio verdę
tarp Kio ir Jos
spraudžių er -
čia, salymai, (!)
išsilaužęs o (i) j
iš sienos dan
tu su kin dza dza* O
ir jot ant kindzo jot
brist kaip brisius pist
pirštukas i/ Į aš - sidabro
halogenido grūdkelius
nat nit ant pa
brinkusios rankų
dansu soku dan
su Ne iš Murr kamio
už mūro camio
in Norwegian wood
ant dulkinos pliauskos
vėl „Oras“ vaikšto
ir nuvalkiotas Horacijus
Valo grindis
falo viala viola
mano trūkusiam.
*Кин-Дза-Дза! (Kin-Dzuh-DZUH)
<Murakamiui minkštu viršeliu, T. V. (Tomas Venclova) 1984m. iš Tokijo>
P. S. Dėkoju Karūnai už rikį.