Apgailėtinas triptichas

Apgailėtinas triptichas:
Pomidorų pažadas, Negriuk, negriūk.. Užpakaliai



Pomidorų pažadas

Varvančios pažastys išsklaidė romantiką,
Kai su Cojum ėjom ir jo pakelį surūkėm,
Besivaidenantys šunsnukiai spardė Grigaitį,
Snobams stebint ir girtiems lėbaujant.
Veidmainiai šaukė: „Dar“..
Nors vakar Dar jų kambarius Žilvinas tvarkė..
****
Negriuk, negriūk..

Nemėgau, kaip sakoma:
„Rasizmo ir Negrų“,
Prisiliesdamas prie pasaulio
Ieškojau savų.
Nori gauti- reikia patepti,
Todėl taukais
Besočių skrandžius pildyt ketinu...
***
Reanimuokime užgesusius užpakalius
Naujam gyvenimui,
Naujiems bezdėjimams ir kakinimui.
Lai jų savininkai užsėda ant per daug kvėpuojančių
Ir autonazijas jau dvėsinėjantiems įvykdo..

Paleiskim juos bėgti,
Tegu užliūliuoja mikriukų vairuotojus,
Galbūt tada šie liausis kėlę kainas.
Leiskime jiems Nemunu plaukti-
Galėsime užtvenktoj upėj
Lavonėlius ir centus susirinkt..

Tegu katedroj jie pasirodo,
Kaitriai saulei šviečiant, šešėlis bus,
Be to, vaikai nustos Katedros plytelę šlifuoti.
Lai su užsieniekais jie senamiesčio gatvėmis šlaistosi,
Tegu turlina „Švyturio“ alų,
Galbūt spangstančius Liolikus Bolikus
Nuo mūsų Vilnos atplėš..
Juk tai ir yra tie ponai glembamai-
Pilnatis prieš juos kaip utelė drambliui.
Tai jų dėka matome užtemimus
Ir jų vardan McDonald’uose sėdim.
***