Įsiklausyk į tylą – žodžiai gyja.
Neužmirštuolėm ir lelijom
Pražysta praeities randai.
Suklumpa pasitikęs slenkstis,
Vienatvėje išmokęs melstis,
Kad kelią rastum – ir grįžai.
Po užmarščiai užleistą sodą
Šešėliai klaidžioja rasoti.
Skausmingai žvelgia į akis
Kažkas pažįstamas lyg brolis,
Neišsipildęs tolių toliuos.
Ar tik ne ilgesys?