Kiekvienas turim savo kelią
Nulemta tai nuo pat gimimo lig mirties.
Privalome ieškot savęs ir savo kelio,
Deja suklumpame klaidžioj tamsoj,
Atsimušam į nežinią ir tylą,
Bandydami pakeisti nepakeičiamą...
Ar, Tu, drįstum rizikuot?
***
Vieni suklumpa į svaigalus ir tamsą pasinėrę,
Kiti vien muzika ir meile dar gyvi.
Kažkas pasakė-ženk žingsnį ir nugarmėsi prarajon...
Ar, Tu, išdrįstum rizikuot?
***
Pikti veidai ir šaltos akys,
Ledinės širdys, nuodingos lūpos.
Gyvenimo aistra tokia galinga.
Tai ta ugnis, rusenanti dar keleto iš mūsų širdyse.
Prisiminimai, lietus, naktis žvaigždėta...
Iliuzijų verpetuos žudosi ir dūžta trapios širdys.
Ar, Tu, galėtum nemylėt?
Ar, Tu, drįstum rizikuot?
***
Tiek daug patyrėm šitam kely savęs ieškodami,
Tiek daug mums teko paaukot
Kažkur į tamsą žvelgia nebegyvos akys
Ir aidi toliuos žodžiai mirštančio (kenčiančio) žmogaus.
Staiga tu krūpteli- kažkas tau tiesia ranką...
Ar, Tu, įminsi kas kuriuo keliu nuėjo?
Ar, Tu, išdrįsi rizikuot?